- viešpataitis
- viešpatáitis, -ė smob. (1) KŽ; SD240, Sut, N, Rtr viešpaties, pono sūnus, duktė: Nuokris jų (viešpačių) karūnos po jų pačių kojos, nebbus viešpataičių, lygus bus artojas Nz.
Dictionary of the Lithuanian Language.
viešpataitis
Look at other dictionaries:
viešpatelis — sm. Sut žr. viešpataitis … Dictionary of the Lithuanian Language
